Ilgai galvojau nuo ko pradėti savo pirmąjį įrašą šiame tinklaraštyje. Žinot, atrodo neturėtų būti sunku, juk prieš keletą metų nuolatos generuodavau idėjas savo tinklaraščiui, kuris tuo metu buvo kiek kitokio pobūdžio – apie viską ir apie nieką kartu. Daug metų „on & off” įrašų, bet kiekvieną kartą vis dar sunku.
Ir ne rašyti man sunku. Sunku susitvarkyti su lūkesčiais sau. Todėl šį kartą nusprendžiau lūkesčių nekelti. Neapibrėžti kada, kiek dažnai ir kaip rašyti. Rašyti tada, kai turiu noro ir jaučiu, jog turiu kuo pasidalinti. Tebūnie šis tinklaraštis man – įamžinti prisiminimus. O jei kas kartu su manimi seks šią kelionę – būsiu be galo laiminga.
Taigi, pradžia tokia.
Ji prasideda man tikint, jog aplankytų šalių skaičius yra tik skaičius, o patirtys – neišdildomi atsiminimai. Mane supantys žmonės bei, žinoma, aš pati dažnai juokaujame, jog jei tik sužadėtinis leistų – aš kiekvieną kartą grįžčiau į Italiją. Gal dėl to ir tikiu ne šalių skaičiumi ir nesiekiu aplankyti jų visų? Nesupraskite neteisingai, tai būtų nuostabu – aplankyti jas visas, juk tiek patirčių! Bet aš labiau apie patį požiūrį į keliones – keliauju ten, kur tuo metu mane traukia, kur širdis prašosi. O jei ji prašosi į Italiją – juk nieko tokio? 🤭
Tad nenustebkite – šis tinklaraštis tai nėra siekis parodyti Jums pasaulį ir kultūrą, tai istorijos žmogaus, kuris keliauja kartais. Keliauja kelias dienas ar kelias savaites. Keliauja tarp 9-5 darbo. Keliauja ir vėl į Italiją. Ir svajoja keliauti daugiau.
Be jokių lūkesčių ir pažadų sau.
Linkėjimai,
Ieva
Ieva
Rašyti komentarą